Dvynukių nuotykiai užburtoje trobelėje

Vienoje tolimoje, užburtoje karalystėje gyveno dvi mergaitės dvynukės, vardu Lina ir Lena. Jos buvo neįtikėtinai panašios viena į kitą, tačiau turėjo skirtingus charakterius. Lina buvo drąsi ir nuotykių ištroškusi, o Lena – švelni ir svajojanti. Vieną dieną, vaikščiodamos po mišką, mergaitės aptiko seną, apleistą trobelę. Ji atrodė lyg iš pasakos – su iškreiptais langais ir durimis, kurios vos laikėsi ant vyrių. Lina, žinoma, norėjo įeiti ir pažiūrėti, kas viduje, tačiau Lena bijojo. Kaip tik tada, pro praviras duris, joms pasirodė sena moteris. Ji atrodė draugiška, bet jos akys švietė keistu šviesu. "Ateikite," ji kvietė, "aš jus pamaitinsiu ir papasakosiu seną pasaką." Mergaitės, nenumaldomai viliojamos smalsumo, įžengė į trobelę. Viduje trobelė atrodė kitaip nei išoriškai. Visur buvo senoviniai daiktai, keistai žėrintys indai ir senovinės knygos. Sena moteris pasiūlė mergaitėms keistos spalvos sultis, bet Lina jautė, kad kažkas čia ne taip... Kai Lina atsisakė gerti keistas sultis, sena moteris nusišypsojo paslaptingai. "Tai galbūt norėsite išgirsti pasaką apie užburtą mišką, kuriame gyvena kalbantis žąsis?" - paklausė ji. Mergaitės susidomėjusios prisėdo ant senų, medinių kėdžių, o sena moteris pradėjo pasakoti. Pasakoje buvo kalbama apie magišką žąsį, kuris galėjo atsakyti į bet kurį klausimą. Tačiau, norint jį surasti, reikėjo įveikti tris mįsles, kurias saugojo patys miško gyventojai. Tuo tarpu, Lena, atsargiai gurkšnodama savo sultis, pastebėjo, kad ant senosios lentynos stovėjo keista knyga. Jos viršelis buvo padengtas dulkių sluoksniu, ir ant jo buvo išgraviruotas žąsies paveikslas. "Ar tai apie tą žąsį?" - nedrąsiai paklausė Lena. Sena moteris nustebusi pažvelgė į knygą ir tada atsakė: "Taip, ši knyga yra labai sena ir ji turi galią vesti jus prie žąsies. Tačiau būkite atsargios, miškas kupinas pavojų ir paslapčių." Nusprendusios išsiaiškinti šios mįslingos knygos paslaptį, Lina ir Lena nusprendė vykti į mišką. Sena moteris įspėjo jas būti atsargioms ir pasakė, kad pirmoji mįslė jas lauks prie senojo ąžuolo, kuris stovi miško pakraštyje. Sekančią dieną, ankstyvą rytą, mergaitės, aprūpintos maisto ir žibinto, pasuko į mišką. Netrukus jos pasiekė didžiulį, seną ąžuolą. Šalia jo stovėjo keistas statinys, panašus į nedidelį bokštą, o jo durys buvo užrakintos. Staiga, priešais jas atsirado maža, žalia būtybė, primenanti nykštuką. "Sveiki, drąsuolės," - tarė jis. "Norite praeiti pro mano bokštą? Tuomet turite atsakyti į mano mįslę: Ką dieną matome tris, o naktį – vieną?"